pusprikis

pùsprikis sm. (1) 1. Plt perpirklis: Pùsprikiai po kiemus važinė[ja] Šts. 2. tokia piktoji viesulą įasmeninanti dvasia: Pùsprikis suka verpetus, ano nereika užtikti Ms. Pùsprikis jojo, atnešė vištą oru į kitą kaimą Ms.